Aš esu, kas aš esu, išreiškiu norą pažinti save. Renkuosi sugrįžti į save, visos reikalingos tiesos ir žinios yra viduje, ten kur mano dėmesys, pasitikėjimas, suvokimas, priėmimas, ten ir rezultatas.
Mano sprendimai ne visada atitinka kitų lūkesčius. Daug metų kompleksavau ir norėjau būti kaip visi, norėjau pritapti, atitikti standartą, jausti kitų palaikymą. Išduoti save, nei atlaikyti kitų pasipriešinimą, buvo lengviau ir paprasčiau.
Taip pradėjau ryto rašymą susitelkime ir po kelių sekundžių pradėjo eiti srautas – atsakymas.
„Bet kas įvyksta kai savo viduje nuneigi savo unikalumą, autentiškumą, tą kitoniškumą? Tuo pasakai, kad tokia būti yra blogai, nes tai kitiems nepatinka, tai kitus skaudina, pykdo, žeidžia, kelia pavydą, galvoja, kad susireikšmini ar aplamai esi nenormali. Iš to seka tik pavyzdžiai ir įrodymai, kad taip ir yra, tuo save dar labiau spaudi, kad dar labiau pritaptum, nes nenori kitiems kelti blogų pojūčių. Taip gaunasi užburtas ratas, negali būti savimi ir kiti nepritaria tavo buvimui savimi, o bandydama atitikti kitus, sukuri iliuzinį savęs atspindį. O pasipriešinti išorei tarsi ir neturi jėgų, nes tiki, kad kiti yra stipresni už tave, nes savo galią esi nuneigusi. Taip pat tiki, kad jei pradėsi būti savimi, visi kiti tave atstums ir paliks, o gal net norės pakenkti, apkalbės, nuteiks kitus prieš tave.”
Tada vėl klausiu: Tai kur išeitis ir esmė?
„Pasirinkti save, pasirinkti tikrąją save, ne auką ar tą kuri mato save silpną, atstumtą, paliktą ar niekam nereikalingą, bet tą, kuri yra virš viso to.
Tu eisi per išbandymus, per patirtis, kur vis atkris ar nusisuks nuo tavęs tau brangūs ar svarbūs žmonės, bet tu liksi su savimi. Tu telksiesi į save, nersi į savo širdies gylį ir priimsi tikrąją save, susigrąžinsi visas savo dalis, kurias tu kažkada nuneigei iš baimės, nepasitikėjimo, skausmo ar beviltiškumo. Tu apsispręsi mylėti save tokią, kokia esi. Tu apkabinsi save švelniai ir priimsi save, leisi sau užaugti, sustiprėti ir išsiskleisti. Tu suprasi, kad svarbiausia yra ištikimybė sau ir laisvė nuo prisirišimų ir kad ir ką prarasi, tu žinosi, kad likai su savimi. Ir kiekvieną kartą kai rinksiesi save, tu susigrąžinsi tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, tu pajausi, kaip širdyje kažkas bunda, veriasi, tarsi iš letargo miego atbunda tavo tikroji aš. Ta aš, kuri yra pilna, pakankama, ryšyje su Kūrėju ir visa Visata. Ir tą akimirką suprasi, kad visi kitų žmonių žodžiai ar poelgiai vedė tave į pasimatymą su pačia savimi. Bet kad tai įvyktų, tau reikėjo suvokti, kad taip nebenori gyventi, tada nuspręsti, kad pasiduodi vedimui su pasitikėjimu, tarsi šoktum nuo kalno ir atsiduotum bet kokiam rezultatui, tavo apsisprendimas būti, atgimti, užaugti, išskleis sparnus ir tu išgyvensi, pakilsi, kaip feniksas iš pelenų. Reikia tik tavo apsisprendimo ir aiškaus žinojimo, ką tu renkiesi.”
Spalio 15d. 2024
Aušra
Mano sprendimai ne visada atitinka kitų lūkesčius. Daug metų kompleksavau ir norėjau būti kaip visi, norėjau pritapti, atitikti standartą, jausti kitų palaikymą. Išduoti save, nei atlaikyti kitų pasipriešinimą, buvo lengviau ir paprasčiau.
Taip pradėjau ryto rašymą susitelkime ir po kelių sekundžių pradėjo eiti srautas – atsakymas.
„Bet kas įvyksta kai savo viduje nuneigi savo unikalumą, autentiškumą, tą kitoniškumą? Tuo pasakai, kad tokia būti yra blogai, nes tai kitiems nepatinka, tai kitus skaudina, pykdo, žeidžia, kelia pavydą, galvoja, kad susireikšmini ar aplamai esi nenormali. Iš to seka tik pavyzdžiai ir įrodymai, kad taip ir yra, tuo save dar labiau spaudi, kad dar labiau pritaptum, nes nenori kitiems kelti blogų pojūčių. Taip gaunasi užburtas ratas, negali būti savimi ir kiti nepritaria tavo buvimui savimi, o bandydama atitikti kitus, sukuri iliuzinį savęs atspindį. O pasipriešinti išorei tarsi ir neturi jėgų, nes tiki, kad kiti yra stipresni už tave, nes savo galią esi nuneigusi. Taip pat tiki, kad jei pradėsi būti savimi, visi kiti tave atstums ir paliks, o gal net norės pakenkti, apkalbės, nuteiks kitus prieš tave.”
Tada vėl klausiu: Tai kur išeitis ir esmė?
„Pasirinkti save, pasirinkti tikrąją save, ne auką ar tą kuri mato save silpną, atstumtą, paliktą ar niekam nereikalingą, bet tą, kuri yra virš viso to.
Tu eisi per išbandymus, per patirtis, kur vis atkris ar nusisuks nuo tavęs tau brangūs ar svarbūs žmonės, bet tu liksi su savimi. Tu telksiesi į save, nersi į savo širdies gylį ir priimsi tikrąją save, susigrąžinsi visas savo dalis, kurias tu kažkada nuneigei iš baimės, nepasitikėjimo, skausmo ar beviltiškumo. Tu apsispręsi mylėti save tokią, kokia esi. Tu apkabinsi save švelniai ir priimsi save, leisi sau užaugti, sustiprėti ir išsiskleisti. Tu suprasi, kad svarbiausia yra ištikimybė sau ir laisvė nuo prisirišimų ir kad ir ką prarasi, tu žinosi, kad likai su savimi. Ir kiekvieną kartą kai rinksiesi save, tu susigrąžinsi tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, tu pajausi, kaip širdyje kažkas bunda, veriasi, tarsi iš letargo miego atbunda tavo tikroji aš. Ta aš, kuri yra pilna, pakankama, ryšyje su Kūrėju ir visa Visata. Ir tą akimirką suprasi, kad visi kitų žmonių žodžiai ar poelgiai vedė tave į pasimatymą su pačia savimi. Bet kad tai įvyktų, tau reikėjo suvokti, kad taip nebenori gyventi, tada nuspręsti, kad pasiduodi vedimui su pasitikėjimu, tarsi šoktum nuo kalno ir atsiduotum bet kokiam rezultatui, tavo apsisprendimas būti, atgimti, užaugti, išskleis sparnus ir tu išgyvensi, pakilsi, kaip feniksas iš pelenų. Reikia tik tavo apsisprendimo ir aiškaus žinojimo, ką tu renkiesi.”
Spalio 15d. 2024
Aušra